Skaitant pastarosios savaitės spaudą (ir ypač KOMENTARUS), verda kraujas: moterys, apipiltos benzinu su tikslu padegti, moterys, kurios ištyčiotos kaip nepakankamai vertingos mylėti savo šalį, moterys, kurios negali kviesti dėl smurto policijos, nes NUSIPELNĖ smurto dėl savo „barakudiškumo“. Nenoriu vertinti pačių situacijų – ten, kur to reikia, lai niuansus aiškinasi teisėsauga – bet likau visiškai priblokšta kai kurių žmonių komentarų. Komentarų, pateisinančių (ir net išteisinančių) smurtą, palaikančių kito skriaudimą ir menkinimą. Iš tiesų labai pykstu (taip, psichologai irgi žmonės ir jie irgi pyksta!), kad egzistuoja kitų menkinimas, žeminimas, tyčiojimasis. Pykstu, kad tiek daug žmonių smurto – ypač psichologinio – nevertina rimtai. Jei su fiziniu smurtu daugeliui jau viskas aišku (kai moteris ligoninėje lūžusiais šonkauliais, sunku ginčytis dėl smurto buvimo ar nebuvimo fakto), tai su emociniu/psichologiniu – prastoka. Šalia to, kad jis dažniausiai net nevertinamas rimtai, daugelis dar net ir nemoka atskirti emocinio smurto ženklų.
Sistemingas jūsų jausmų ignoravimas ir menkinimas yra smurtas. Patyčios yra smurtas. Jūsų pasiekimų nuvertinimas yra smurtas. Nuolatinis, piktybinis kritikavimas yra smurtas. Jūsų įžeidinėjimas yra smurtas. Jūsų gėdinimas ir kaltinimas dėl būtų ir nebūtų dalykų yra smurtas. Nuolatiniai „pamokymai“ ir paaiškinimai, ką jūs darote ne taip, yra smurtas. Perdėtas kontroliavimas yra smurtas. Naudojimasis galios pozicija prieš jus yra smurtas. Aiškinimas, kad jūs nusipelnėte tokio elgesio ir nepagarbos yra smurtas. Manipuliavimas yra smurtas. Bet koks elgesys su jumis, kuris yra skirtas jus įskaudinti, sumenkinti, pažeminti, paniekinti, pašiepti, kai jums tai nepatinka ir kai tai daroma tikslingai ir pasikartojančiai, yra smurtas.
Jei konflikte du žmonės yra lygūs, tai smurto atveju vienas žmogus visuomet yra galios pozicijoje, o kitas – negali apsiginti. Ir nesvarbu, kad pirmasis savo smurtavimą teisina kaip „priemonę pamokyti“, „pagalbą tobulėjant“, „atsparumo ugdymą“ ar kaip kažką, ko antras „nusipelnė“. Taip, smurtautojai iš tiesų kartais nuoširdžiai įsivaizduoja, kad savo smurtu padeda kitam! Nė velnio. Tai, ką daro smurtautojas, vis tiek yra smurtas, o šie pasiteisinimai – tik manipuliacijos, negebėjimas atjausti ir nuoširdžiai suprasti ir palaikyti kito. Savo piktu spjaudymusi jie nuodija, o ne „gelbėja“. Aš savo darbe ir savo asmeniniame gyvenime esu susidūrusi su tiek DAUG patyčių suluošintų žmonių, kad niekas manęs neįtikins, kad kito žeminimas gali būti „pagelbėjantis“ tobulėti ar pasikeisti „į gerą“ .
Apskritai, yra žmonės, kurie gali apsiginti (ar atsilaikyti) nuo patyčių ir žeminimo. Yra žmonės, apie kuriuos mes galvojame, kad jie gali apsiginti. Ir yra žmonės, kurie negali apsiginti. Jau dabar būdama psichologė, su patyčių ir emocinio smurto tema susidurdama dar nuo studijų laikų, kai savanoriavau „Vaikų linijoje“, kai dirbau mokykloje, su tuo kasdien dirbdama savo privačioje praktikoje ir turėdama visas tas žinias, kurių, pvz, neturėjau pati mokydamasi mokykloje, jau sugebu atsirinkti, kad kai kažkas „apspjauna“ ir dar kai priverčia pasijusti, kad aš pati to „skreplio“ prisiprašiau, tai yra ne apie mane, tai yra apie tą žmogų, apie jo viduje įstrigusi vaiką, kuris tiesiog nežino, kaip kitaip sulaukti dėmesio. Bet kaip reaguoti tiems, kurie su tuo gyvena kasdien neturėdami nei psichologinių žinių, nei pakankamai atsparumo, nei pakankamai vidinės jėgos, nei užtektinai aplinkinių palaikymo?..
Vienas mano pažįstamas talentingas žmogus kažkada pasakė: „mane PARALIŽUOJA komentarai ir dėl to, aš nenoriu viešintis“. Sunku net įsivaizduoti, kiek dar talentingų, bet jautrių žmonių dėl tų nelemtų komentarų baimės neparašo knygos, neišranda vaisto, nepastato filmo. Sunku įsivaizduoti, kiek žmonių dėl tų nelemtų komentarų neišgyvena.
P.S.: Nuorodoje esančio straipsnio gale yra surašyti pagalbos moterims centrų kontaktai visoje Lietuvoje. Išsisaugokite, jei turite bent menkiausią nuojautą, kad gali prireikti: http://psichika.eu/blog/vedu-guru-musama-vyro-moteri-moko-kad-reikia-atidirbti-karma/
O čia – pagalbos linijų kontaktai:
- Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 28888
Darbo laikas: I-V 16:00 – 07:00
VI-VII visą parą - Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Tel.116111
Darbo laikas: I-VII 11:00 – 21:00 - Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Tel. 8 800 77277
Darbo laikas: I-V 16.00 – 20.00 - Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 8 800 66366
Darbo laikas: I-V 10:00 – 21:00 - Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
Tel. 116 123
Darbo laikas: I-VII visą parą
Esu vaikų ir suaugusiųjų psichologė – psichoterapeutė. Savo klientams stengiuosi padėti atrasti ir stiprinti vidinius resursus bei įveikti kliūtis, trukdančias gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą.
Čia galite:
> Rasti daugiau mano straipsnių
> Sekti mano naujienas Facebook’e
> Užsirašyti psichologinei konsultacijai
Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂 Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!