Apsisprendus dėl patiriamų sunkumų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą gali apimti pasimetimas dėl specialistų gausos. Kuris specialistas geras? Tas, kurį rekomendavo draugė, o gal tas, kuris, dažniau matomas televizijoje ar yra parašęs knygą? Be to, dar daugiau sumaišties gali kilti dėl to, kad savo darbe psichologai bei psichoterapeutai remiasi pačiomis įvairiausiomis psichoterapijos kryptimis: kognityvine elgesio terapija, egzistencinė, psichodinaminė, psichoanalitinė, geštaltinė, humanistinė psichoterapija… vieni specialistai daugiau dėmesio skirs jūsų pasąmonės turiniui tyrinėti, kiti – prasmės paieškoms, treti – konkrečių problemų sprendimui ir naujų įgūdžių formavimui. Kai kurių krypčių psichoterapija bus trumpesnė (nuo kelių iki keliolikos susitikimų), kitų – gali tęstis ir kelis metus. Kaip bebūtų, nepaisant visų atskirų krypčių skirtumų yra keli bendri veiksniai, kurie labai svarbūs sėkmingai psichoterapijai ar psichologiniam konsultavimui.
1. Psichologas/psichoterapeutas turi reikiamą išsilavinimą. Psichologas turėtų turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį, o psichoterapeutas – dar ir užbaigęs specialias podiplomines psichoterapijos studijas. Kadangi Lietuvoje vis dar nėra sutvarkytas psichologų praktinės veiklos įstatymas, vis dar pasitaiko „specialistų“, kurie vadina save psichologais ar psichoterapeutais, nors neturi reikiamo išsilavinimo. Norint gerai suprasti žmogaus raidą, mąstymo, elgesio, emocijų dėsningumus, asmenybės ypatumus, neužtenka iš klausyti poros seminarų ar perskaityti vieną kitą knygą. Taigi renkantis specialistą reikėtų turėti omenyje, ar tikrai specialistas galės jums kokybiškai padėti. Be to, geri specialistai nuolat gilina savo žinias – seminaruose, mokymuose, konferencijose ir t.t. efektyvi psichoterapija ar psichologinis konsultavimas turėtų remtis naujausiais mokslo pasiekimais bei efektyviausiomis praktikomis.
2. Psichologas/psichoterapeutas nėra draugas. Tarp draugystės ir psichologinio konsultavimo ar psichoterapijos egzistuoja keli reikšmingi skirtumai. Su draugais galite turėti įvairiapusius santykius – galite skolintis iš jų pinigus, kurti bendrą verslą, eiti į pasimatymą, paprastai draugystės yra abipusės ir apie draugus žinote tiek pat, kiek jie apie jus, sunkumais ir džiaugsmais dalinatės ne tik jūs, bet ir jūsų draugai. Be to, draugystė paprastai neturi plano ar tikslo, ji tiesiog yra. Tuo tarpu psichoterapija ar konsultavimas paprastai sukasi apie kliento sunkumus ir rūpesčius ir nors psichologas ar psichoterapeutas yra draugiškas, empatiškas ir malonus, jis neturėtų būti jūsų draugas. Paprastai psichoterapeutai ir psichologai esant poreikiui dalinasi informacija apie savo patirtį, išsilavinimą, kompetencijas, bet nepasakoja jums apie vakarykštį konfliktą su vyru ir vaikystėje patirtą smurtą. Aišku, specialistas gali pateikti pavyzdžių, įžvalgų ar kartais pajuokauti kartu su jumis, bet jis neturėtų tapti jūsų draugu. Be to, paprastai psichoterapija ar konsultavimas nėra tiesiog šnekėjimas dėl šnekėjimo: ji turi kryptį, tikslą, uždavinius, planą. Pvz., pasveikti nuo depresijos, išmokti susidoroti su stresu, įveikti socialinį nerimą ir pan. Jeigu su psichologu jaučiatės kaip su draugu, reikėtų apsvarstyti, ar tikrai gaunate iš psichoterapijos ar konsultavimo tiek naudos, kiek galėtumėte gauti su profesionaliai dirbančiu specialistu. Tiesa, kartais gali kilti noras sužinoti asmeninių detalių apie specialistą ar su juo susidraugauti – tai normalu psichoterapijoje ir galima apie tokius norus su specialistu pasikalbėti.
3. Geras psichologas/psichoterapeutas gerbia klientą ir jo/jos poreikius. Psichologas/psichoterapeutas neturėtų demonstruoti, kad žino jūsų poreikius geriau už jus: nors turėdamas specifinių psichologijos žinių specialistas kartais gali pateikti mokslu paremtų įžvalgų, tačiau taip pat turėtų atsižvelgti į jūsų patirtis, norus, tikslus, siekius ir neturėtų jūsų smerkti dėl dalykų, kurie neatitinka specialisto supratimo apie tai, kaip turėtų funkcionuoti „normalus“, „sveikas“ žmogus. Apskritai, geras specialistas priima savo klientus su pagarba ir atjauta, o ne gąsdinimais, spaudimu ar smerkimu. Žmonės ir taip patiria daug smerkimo – iš šeimos narių, bendradarbių, savęs pačių – ir jiems mažiausiai reikia smerkimo ir spaudimo psichologo kabinete. Psichologas turėtų stengtis jus suprasti bei būti priimantis, atidus jūsų poreikiams, empatiškas ir padrąsinantis.
4. Geras terapinis santykis. Geras terapinis santykis yra bene svarbiausias veiksnys psichoterapijoje ar psichologiniame konsultavime. Jis apima abipusės pagarbos ir pasitikėjimo jausmą. Kartais nutinka taip, kad psichologas ar psichoterepeutas turi įspūdingą patirtį į kompetencijų sąrašą, tačiau bendraudami su specialistu jaučiatės „kažkaip ne taip“, lyg tarp jūsų „nebūtų chemijos“, nepasitikite specialistu, skeptiškai vertinate specialisto pastangas, jaučiatės tarsi specialistas niekaip jūsų nesupranta. Rasti specialistą, kuris tiktų jums – jūsų asmenybei, įsitikinimams, bendrvaimo būdui, sunkumams – gali būti nelengvas uždavinys. Tai, kas tiko jūsų draugei ar kaimynei, nebūtinai tiks jums. Dėl to kilus jausmui, kad tai „ne mano specialistas“, verta apsvarstyti galimybę keiptis į kitą specialistą.
5. Psichologas/psichoterapeutas neturėtų jūsų problemų spresti už jus. Psichologo/psichoterapeuto darbas yra jus paskatinti, nukreipti, teikti jums tikslingą grįžtamąjį ryšį, o ne padaryti visą darbą už jus. Jei jaučiate, kad jūsų susižavėjimas specialistu kyla, bet pasitikėjimas savimi ir gebėjimas savarankiškai spręsti sunkumus mažėja – kažkas ne taip. Terapijos ir konsultavimo tikslas yra suteikti jums gebėjimų ir kompetencijų pačiam ar pačiai išmokti įveikti sunkumus. Specialistas gali padėti jums palaikydamas, atkreipdamas jūsų dėmesį į sunkumų ar situacijos aspektus, kurių galbūt jūs nepastebėjote, išbūdamas su jumis sunkią akimirką, a augindamas jūsų priklausomybę specialistas daro „meškos paslaugą“ – žlugdo jūsų savrankiškumą. Juk pasveikimas ar sunkumų įveikimas reiškia ne tai, kad jūs niekada nebesusidursite su sunkumais, o tai, kad sunkumams ar sunkioms situacijoms kartojantis ateityje turėsite naujų įgūdžių arsenalą, padedantį tuos sunkumus išspręsti.
Apibendrinant, renkantis specialistą svarbu prisiminti, kad tai, kas tinka kitam, nebūtinai tiks jums ir atvirkščiai, kas tinka jums, nebūtinai tiks kitam. Jei specialistas „nelimpa prie širdies“, pasvarstykite apie kitą specialistą – tiesa, prieš tai verta pasikalbėti apie tai su esamu specialistu. Jei psichoterapijos ar konsultavimo metu jaučiate, kad „įstrigote“, kad „kažkas ne taip“ ar kad „niekas nesikeičia“, pagalvokite, gal psichologas/psichoterapeutas daugiau laiko skiria sau nei jums? Gal jaučiate spaudimą elgtis vienu ar kitu būdu ar jaučiate, kad nepankamai atsižvelgta į jūsų poreikius? Galiausiai, paklauskite savęs, ar pakankmai pastangų patys dedate į pokyčius? Be jūsų motyvacijos ir pastangų pokyčiai gyvenime nevyks net jei lankysitės pas patį profesionaliausią specialistą.
Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂
Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!